Geriau nei žarnyno šluota: iš gydytojos lūpų – veiksmingiausias būdas išvalyti kepenis

Kepenys – žmogaus organizmo laboratorija, atliekanti nepakeičiamą darbą. Jei neveikia širdis, gali pagelbėti specialūs prietaisai. Jei sustreikuoja inkstai, yra dializės. Bet jei nutrūksta kepenų funkcija, medikai bejėgiai – išgelbėti gali tik kepenų persodinimas.

Suriebėjusias kepenis turi maždaug trečdalis suaugusių pasaulio gyventojų. Gydytojai spėja, kad daugiau, nes ne visi išsitiria.

„Dažnai pacientai ateina ir sako: turiu tik kepenų suriebėjimą, echoskopuotojas sakė, kad čia nieko tokio, pas jį kepenyse – tas pats“, – pasakoja Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė.

Tačiau ji pabrėžia, kad kepenų suriebėjimą derėtų vertinti rimtai. Taip, kepenys turi įstabią savybę atsinaujinti. Bet jei žmogus nepakeis gyvenimo būdo, kyla grėsmė, jog liga progresuos: atsiras ilgalaikis uždegimas, išsivystys fibrozė. Galiausiai ir kepenų cirozė, kai kepenys būna negrįžtamai pažeistos.

„Maistas, gėrimai, alkoholis, viskas, ką įkvepiate per nosį, ką užsitepate ant odos – visa tai kepenys turi metabolizuoti, t.y. apdoroti. Kuo labiau kepenis apkrauname, tuo sunkiau joms atlikti savo pagrindines funkcijas.

Kai ilgą laiką gauname daugiau energijos, nei jos sunaudojame judėdami, pavyzdžiui, suvalgome daug saldumynų, tada riebalų perteklius gali kauptis kepenų audinio ląstelėse. Paprastai tariant, kepenys suriebėja ne per vieną dieną. Nenutinka taip, kad žmogus išvažiuoja atostogų, kelis kartus sočiau pavalgo, išgeria taurę vyno ir kitą rytą atsibunda su suriebėjusiomis kepenimis“, – Santaros klinikose vykusios, pacientams skirtos konferencijos metu kalbėjo G. Milaknytė.