„Kauno placdarmas“: sovietų generolas skraidė į savo haremą Lietuvoje

Maskvoje, Sivcev Vražeko skersgatvio 9-ojo namo 31 bute įvairiomis progomis rinkdavosi vadinamieji kauniečiai – anuomet Kaune dislokuotos elitinės 7-osios sovietų desantininkų divizijos veteranai.

Šiame bute nuo 1970 metų iki pat mirties 1990-aisiais gyveno sovietų armijos generolas Vasilijus Margelovas, ketvirtį šimtmečio vadovavęs SSRS oro desanto kariuomenei. Paskui ten buvo įrengtas jo visuomeninis memorialinis muziejus, kurį prižiūrėjo V.Margelovo sūnūs dvyniai Aleksandras ir Vasilijus.

Per kasmetį susibūrimą rugpjūčio 31-ąją – būtent tądien 1993 metais iš Lietuvos išvesti paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai – pirmasis tostas būdavo paskelbiamas už sugrįžimą į Kauną.

Buvę sovietiniai desantininkai, aukšti Rusijos pareigūnai ir kiti kariškiai išsiskirstydavo tik paryčiais, nuodugniai išnagrinėję Lietuvos politines aktualijas.

Prieš pradedant svečiams atsisveikinti, paskutinį žodį tardavo atsargos pulkininkas A.Margelovas, jau posovietinės Rusijos didvyrio vardą gavęs už eksperimentinius šarvuočių desanto šuolius pakaunės kariniuose aerodromuose 1970-aisiais. Jis padeklamuodavo savo kūrybos eilėraštį, skirtą tėvo atminimui ir Kazlų Rūdos aerodromui.

Eilėraštis pasakojo apie tai, kaip „lyg Dzeusai su perkūno griausmu, pusę dangaus virš visos žemės uždengę“, už Kauno, Kajackynės durpynuose pasislėpusiame aerodrome, nusileidžia galingiausi pasaulyje desanto laineriai IL-76.