Alfredas Bumblauskas. Ar mus gelbės Europos idėja?

Labiausiai neįvertinta data Lietuvos kalendoriuje yra Gegužės 3-iosios Konstitucija, nes iš jos taip ir nepasimokyta: atsisakyta kariauti su Rusija, o 1792 m. liepos 23 d. priimtas Jekaterinos notos reikalavimas atsisakyti Konstitucijos.

Po to ištiko šokas dėl antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, pabandyta atsibusti T.Kosciuškos sukilimu. Depresijos ištikti, bet sąžinės nepraradę Jekaterinos šalininkai ant antkapių vėliau prašė užrašyti: „Kvailiai buvome, bet ne niekšai.“

O po to – daugiau nei šimtmetis priespaudos su sukilimais, nepriklausomybės kovomis. 1940 m. birželio 15 d. užlipta ant to paties grėblio – be protesto priimta Stalino nota.

Nesimokome ir šiandien: 2025 m. gegužės 3-iąją minėjo tik lenkai. Tai gal be reikalo E.Zingeris stengėsi, kad ši data būtų atmintina diena? Ar nepagalvota: „Atvėrė žydai su žemaičiais lenkams galimybę žygiuoti Vilniaus gatvėmis su lenkiškomis vėliavomis.“

Bet palikime paraštėse liūdno likimo pirmąją Europoje Konstituciją. Yra ir kitų su Europos idėja susijusių datų – Europos diena gegužės 9 d. ar gegužės 1-oji, kaip Lietuvos tapsmo Europos Sąjungos dalimi diena. Bet abi datos paskęsta prieštarų jūroje. Vieniems tai koktus sovietinių paradų prisiminimas, kitiems kažkodėl labiau rūpi gegužės 1-oji, bet ne kaip Lietuvos tapsmo ES dalimi diena, o kaip nostalgiškas prisiminimas apie meilę darbininkijai.

Todėl ir neišvengiama disonansų priešinantis šiai nostalgijai, kai siūloma naikinti ne darbo dieną Gegužės 1-ąją, vietoj jos paskelbiant ne darbo dieną Sausio 13-ąją.