Ypač mirtina liga kartais primena gripą: anksčiau manyta, kad ja susirgęs žmogus pūva iš vidaus

Gyvybei pavojingo sepsio pavadinimas yra kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio, kuris reiškia puvimą arba irimo procesą. Medicinoje šis terminas naudojamas apibūdinti būklei, kai organizmo audiniai pažeidžiami dėl infekcijos ir sutrinka gyvybiškai svarbios funkcijos.

Antikos laikais buvo manoma, kad infekcijos ir jų pasekmės yra susijusios su organizmo „puvimu“ iš vidaus. Nors XIX amžiuje suprasta, kad infekcijas sukelia bakterijos, bet medicinos žodynas nepasikeitė – sepsio terminas „prilipo“.

Kaip paaiškino Santaros klinikų gydytojas anesteziologas-reanimatologas doc. Mindaugas Šerpytis, ilgai manyta, kad sepsio atsiradimas tiesiogiai susijęs su bakterijų išplitimu po žmogaus kraujotaką, tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais sepsio išsivystymo mechanizmas buvo suprastas geriau.

„Lemiamą faktorių šiame mechanizme suvaidina mūsų imuninė sistema. Bakterijoms, virusams, grybeliams patekus giliau į mūsų audinius (…) mūsų organizmas stengiasi lokalizuoti tą infekciją, apriboti ją jos patekimo vietoje“, – paaiškino M.Šerpytis.

Jis pridūrė, kad sepsio atveju žmogaus imuninė sistema neadekvačiai audringai reaguoja į infekciją.

„Jeigu turime degančią gimtadienio žvakutę, galime ją tiesiog užpūsti. Bet galime ir paimti gesintuvą – išpurkšti visą jo turinį ant žvakutės. Ir vienu, ir kitu atveju mes žvakutę užgesinsime, tačiau su gesintuvu greičiausiai padarysime didžiulę žalą stalui, aplink stovinčioms kėdėms ir sienoms“, – analogiją pateikė M.Šerpytis.