LKL finalas eksperto akimis: kas leidžia „Žalgiriui“ nuolatos sugrįžti į rungtynes?

​Sylvaino Francisco dūris į „Ryto“ krepšį ketvirtosiose finalo serijos rungtynėse paliko „Twinsbet“ areną nuščiuvusią ir atėmė, arba bent jau atidėjo šventę, kuriai ketvirtadienio vėlų ir lietingą vakarą buvo pasirengusi Lietuvos sostinė. Šis metimas lėmė, kad per 32 Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) gyvavimo metus čempionas šeštą kartą paaiškės tik paskutinėse serijos rungtynėse.

Be to, prancūzo taiklus šūvis dar kartą patvirtino šios serijos paradoksą – nė viena komanda kol kas nelaimėjo namuose. Visose keturiose finalo rungtynėse pergalę šventė svečiai. Apie tai, kad namų aikštelės faktorius vis dažniau ima veikti ne teigiamai, o priešingai – slopina komandų žaidimą, kalba ir krepšinio ekspertas Mindaugas Brazys.

Pasak dabar jau savo veiklą baigusios „Wolves“ komandos trenerio asistento, jei žvelgsime ne tik į šį finalą, bet plačiau, galima įžvelgti tam tikrą tendenciją: žaidėjai, rungtyniaudami savo žiūrovų akivaizdoje, dažnai jaučia didesnę įtampą, susikausto, o išvykose priešiškoje atmosferoje kai kurie jų net jaučiasi laisviau.

„Žaidėjai prieš savus fanus jaučia didesnę atsakomybę, pareigą, o priešininkų komandos, kaip tik – jaučiasi laisviau“, – teigė Brazys, pridurdamas, jog namų faktorius ir su juo susijusi psichologija šiandien ima verstis į priešingą pusę.

Krepšinio ekspertas pažymi, kad tokia tendencija pastebima ne tik šio sezono LKL didžiojo finalo metu. Pasak jo, panašūs dalykai kartojosi ir ankstesniais metais, jam treniruojant ir Klaipėdos „Neptūną“.

„Žvelgiant plačiau, galima įžvelgti tam tikrą psichologinį aspektą – žaidėjai, rungtyniaudami savo žiūrovų akivaizdoje, dažnai būna labiau susikaustę nei tuomet, kai žaidžia priešiškoje atmosferoje išvykoje. Tai pastebėjau dar treniruodamas Klaipėdos „Neptūną“ – dažnai būtent namuose rungtyniaudavome prasčiau nei išvykose“, – Lrytas portalui kalbėjo krepšinio specialistas.