Lietuvio svajonių sodas: nuo ko pradėti jį kurti? Pirmiausia būtina apsigenėti savo ego

Gyventi miške – tai buvo jos vaikystės svajonė. Galimybės taip gyventi neatsirado, bet mišką ji atsinešė į savo sklypą Vilniuje. Dabar tarp beržų, pušų ir paparčių Dalia Bastienė, biologė, sodininkė, lektorė ir augalų pasaulio entuziastė, augina ne tik augalus – čia bręsta kita gyvenimo filosofija, išmokta iš gamtos.

Ji dėsto kraštovaizdžio dizaino pagrindus Vilniaus universiteto botanikos sode, veda paskaitas amatų mokykloje „Sodžiaus meistrai“ ir lydi grupes į garsiausius Europos sodus su kelionių organizatoriumi „Mundus mirabilis“.

– Kaip atėjote į sodą – ar tai buvo racionalus sprendimas, ar tiesiog neišvengiamas, organiškas jūsų kelio tęsinys?

– Vaikystė prabėgo mažo miestelio pakrašty, šalia beržyno ir nedidelės aukštapelkės.

Gamtos ir savo sklypo poreikis visada buvo stiprus. Buvome jauna šeima su vaikais ir atsiradus galimybei ėmėme ieškoti sklypo šalia Vilniaus.

Užteko pamatyti sodininkų bendrijoje plotelį su beržais ir keliomis pušelėmis – ir sprendimas buvo „čia“. O tada prasidėjo mano sodininkės kelias.