Anksčiau tėvų verslo gėdijosi, o paskui įtikino jį perleisti: „Niekas nenukrenta iš dangaus“

​Paauglystėje sakiusi, kad niekuomet neis tėvų pėdomis ir netgi šiek tiek besigėdijusi jų verslo, šiandien Agnė Vilkė su vyru Mantu ne tik jam sėkmingai vadovauja, bet ir jį gerokai išplėtė. 

Jų valdoma firminė mėsos krautuvėlė Išlauže (Prienų r.) šiandien žinoma ne tik vietos, bet ir didmiesčių gyventojams, mat čia galima nusipirkti gaminių, kurių retai kur besurasi. Verslininkė taip pat atvirai dalijasi, kokia buvo verslo pradžia ir kodėl žmonės nustemba pamatę, kad jų rūkyta mėsa yra kiek kitokios spalvos nei didžiuosiuose prekybos taškuose.

Kartojo tėvams, kad jų pėdomis neis

„Kai esi viena iš verslo bendrasavininkių, tenka daryti viską“, – paklausta, kokios šiandien yra jos pareigos įmonėje, sekundei susimąsto „Mėsos kraitė“ bendrasavininkė A.Vilkė. 

Šiandien „Mėsos kraitę“ galima drąsiai vadinti šeimos verslu. Jį įkūrė Agnės tėvai, o jų atžalos jau kuris laikas perėmę estafetę. Tačiau atsukdama laiką atgal, pašnekovė prisimena save dar paauglę. Tada jos tėvai važinėjo per kaimus, supirkinėjo kiaules, o mėsą pardavinėjo turguose. Vėliau nelengvai, bet pastatė ir perdirbimo cechą. Matydama sunkų tėvų darbą, Agnė mamai kartojo, kad, kai jis užaugs – su mėsa tikrai nesiterlios.

„Aš pati sakiau, kad tikrai su mėsa nedirbsiu. Paauglystėje jiems teko nemažai padėti, nes nebuvo jokių samdomų darbuotojų. Aš būdama paaugle, net šiek tiek jaučiau gėdą. Tuo metu man taip atrodė. O dabar viską vertinu kaip auksinę dovaną. Mačiau, kaip sunkiai yra uždirbami pinigai, juk niekas nenukrenta iš dangaus“, – atvirai kalba A.Vilkė.