R. Dževeckytė. Koks velnias nešė į tą ligoninę

Namai – pragarai, be namų – negerai. Su gimine – lygiai tas pats. Kartais, kai dėdė Pranas paskambindavo ir imdavo postringauti, o kalboms galo nematyti, viduje sukildavo nepasitenkinimas. Bet aš juk mandagi, bent tokia deduosi.