Branduolinių šachmatų įkarštyje – skandinavų žingsnis: prabilo apie savo „Toro kūjį“

Praėjusią savaitę Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas užsiminė apie vykstančias derybas su Jungtine Karalyste (JK) ir Prancūzija dėl galimo branduolinio bendradarbiavimo. Tačiau diskusijas įkaitino kitas jo teiginys – ir pastaruojų metu gaivinama sena idėja.

Švedijos premjeras tarp eilučių prabilo apie Europoje esančių branduolinių valstybių svarbą – ir užminė mįslę apie galimą „šiaurietiškos bombos“ kūrimą.

„Įstoję į NATO esame visiškai įtraukti į visas diskusijas, įskaitant tas, kurios Europoje vyksta dėl branduolinių ginklų. Ne tam, kad jie būtų naudojami, tačiau kol pavojingos valstybės turi branduolinius ginklus, patikimos demokratijos taip pat turi turėti prieigą prie branduolinių ginklų“, – pažymėjo jis.

Tokia idėja nebūtų visiškai nauja. Regiono debatuose vis dažniau pradedama kalbėti apie galimybę kurti nuosavą branduolinį arsenalą, o Švedija tokią programą jau vykdė Šaltojo karo laikais.

„Šiaurės šalys turi daug ką prarasti, todėl politinė atsakomybė reikalauja atvirai svarstyti branduolinius „kas būtų, jeigu būtų“ scenarijus“, – teigia vyresnysis „Bruegel“ analitikas Jacobas Funkas Kirkegaardas.

Tačiau, kaip vertina „Foreign Policy“ analitikas Namanas-Karlas Thomas Habtonas, tokios idėjos įgyvendinimas būtų klaidingas žingsnis, kuris tik dar labiau destabilizuotų Europos saugumą – ir nebūtinai virstų atomine bomba.