Viskas prasidėjo nuo „vieną alaus, prašau“ – dabar meksikietis net rašo lietuviškai be klaidų

Kalba nėra tik įrankis. Ji – ryšys, kuris arba palieka tave už vitrinų, arba pakviečia prie stalo. Kaip ir dauguma, tik atvykęs gyventi į Lietuvą meksikietis Jefte Samuelis Mora Morales (34 m.) ėmėsi tradicinių lietuviškų frazių – „labas“, „ačiū“ ir „vieną alaus, prašau“.

Tačiau šiandien, po dešimties metų, šis architektas lietuviškai kalba ir rašo taip puikiai, kad jo užsienietišką kilmę išduoda tik išvaizda – kalba jau seniai nebe.

– Kaip Jums pačiam jaukiausia, kad į jus kreipčiausi? Kuo tie trys jūsų vardai skiriasi tarpusavyje?

– Jaukiausia – Samai. Taip mane vadina draugai ir kolegos, ir kažkaip tas vardas natūraliai prilipo.

Jefte – tai vardas, kurį man išrinko tėtis.

Jis buvo įsitikinęs, kad tai labai biblinis vardas, nors, tiesą sakant, iki šiol jo ten taip ir neradau…