Klausos aparatą nešiojantis Pijus jau pirmoje klasėje susidūrė su patyčiomis: „Jei nekreipsiu dėmesio, mane tai vis tiek skaudins“

Kai Pijus mokykloje ko nors neišgirsdavo ar nesuprasdavo, jam reikėdavo dar kartą paaiškinti užduotį. Tačiau vietoje supratimo kartais sulaukdavo klausimų, kodėl jam padedama daugiau nei kitiems. Vėliau atsirado pravardės, patyčios socialiniuose tinkluose, žodiniai užgauliojimai, kartais – ir muštynės. Jo istorija parodo, kad diskriminacija ne visada prasideda nuo atviro atstūmimo. Kartais ji formuojasi daug tyliau – nuo nenoro suprasti, pakartoti ar priimti žmogų tokį, koks jis yra, rašoma pranešime žiniasklaidai.