A. Narušytė. Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę
Ilgokai už širmos persirenginėjusi Lukiškių aikštė pagaliau pasirodė publikai. Kitame prospekto gale nuo Gedimino kalno šlumštelėjo storas velėnos vyniotinis. Šie du įvykiai susiję tik laike, tačiau simboliškai. Juk abi vietas palietė ta pati tvarkdario ranka. Nupjovė senus medžius, išrovė kelmus, nuplikino. Ir ten, ir ten pasidarė tvarkingiau. Ir jei buvo galima grožėtis ant pilies kalno pasimačiusiais griuvėsiais, Lukiškių aikštėje grožėtis nėra kuo.
Skaityti daugiau