Teatras, kuris neišvengiamai baigdavosi mirtimi
Senovės romėnai garsėjo tiek žiaurumu ir sadistiškumu, tiek kūrybingumu. Čia net ir mirties bausmę būdavo stengiamasi paversti žaidimu. Tačiau nereikėtų to suprasti neteisingai - tai nebuvo kažkoks išgyvenimo žaidimas, kurį laimėjęs nuteistasis išgyvendavo. Tiesiog nusikaltėlis vaidindavo pjesėje tokį personažą, kuris pagal scenarijų turėdavo mirti. Ir tai būdavo ne vaidyba – būdavo nužudomas ne tik personažas, bet ir jį vaidinantis nusikaltėlis, pasmerktas myriop.