Iš valstiečių išprašytiems I. Vėgėlei ir R. J. Jankūnui gali tekti atremti rimtą iššūkį: „Ganėtinai įdomios perspektyvos“

Politinė draugystė truko neilgai – 2024-ųjų rudenį į Seimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vėliava patekę Ignas Vėgėlė bei Rimas Jonas Jankūnas antradienį oficialiai paskelbė pasitraukę iš jungtinės valstiečių ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.

Tiesa, tai politinėje padangėje didelės nuostabos nesukėlė – mat kai kuriais klausimais I. Vėgėlės nuomonės jau ir taip išsiskirdavo, jis savęs netapatino ir su valdančiąja dauguma. Kad neišvengiamai gresia skyrybos, signalizavo ir parlamentaro sujudimas dėl naujos politinės jėgos kūrimo.

Prieš kelias savaites valstiečių lyderis Aurelijus Veryga jau ir pats pasiūlė I. Vėgėlei bei R. J. Jankūnui atsisveikinti. Skirtingais keliais sukančių parlamentarų perspektyvas įvertino Lrytas kalbinti politologai – ar naują partiją buriantis, o kitai – vadovauti ėmęsis politikai dar spės įšokti į savivaldos rinkimų traukinį?

Anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologo Sauliaus Spurgos, imtis „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio taktikos ir surengti turą per Lietuvą dar galima, bet čia esą slypi ir viena rizika.

„Kad į politiką ateis nemažai atsitiktinių žmonių, už kuriuos ir pats I. Vėgėlė sunkiai begalės prisiimti atsakomybę. Politinių partijų sistema demokratijoje yra ne šiaip sau – politinės partijos turėtų būti atsakingos už savo narius“, – dėmesį atkreipė jis.

Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pastebėjo, kad tam tikras atskilimas čia buvo jau užprogramuotas. Tiesa, anot jos, tiek I. Vėgėlei, tiek R. J. Jankūnui prieš rinkimus tikrai nebus taip lengva, kaip jiems galėtų pasirodyti. „Konkurencinė kova bus arši“, – neabejojo politikos ekspertė.