Černobylio užrašai. Atominės bombos sūnus

Nuo katastrofos Černobylio atominėje elektrinėje balandžio 26-ąją sukanka 40 metų. Žurnalistas Vygantas Guiga buvo vienas tų vyrų, kurie 1986 metais buvo pasiųsti likviduoti avarijos Černobylio atominėje elektrinėje pasekmes.

Šis pasakojimas – unikalus savo prigimtimi. Tai – neskelbtos kraupaus įvykio detalės, sovietinio absurdo teatro užkulisiai, istoriniai dokumentai ir liudijimai.

Anksčiau žurnalisto dardarbas suvesdavo mane su buvusiais černobyliečiais įvairiuose Lietuvos rajonuose. Būdavo, eini per Uteną, Ukmergę, Ignaliną ar Molėtus, ir tave sustabdo, užkalbina, primena, kad buvome susitikę Černobylyje.

Statistiniais duomenimis, Černobylio katastrofos likvidavimo darbuose dalyvavo apie 8000 Lietuvos gyventojų. Aišku, kad šiandien jų liko gerokai mažiau.

Nežinau tikslaus skaičiaus, tai nėra mano veiklos sfera, bet žinau, kad problemų dėl Černobylio turi ne tik patys černobyliečiai, bet ir jų šeimų nariai, ypač vaikai.

Dažniausiai susitinku ir pasikalbu su likimo draugu Robertu Busila. Jam, galima sakyti, pasisekė dar mažiau negu man. Vyras dėl biurokratinių nesusipratimų 1986-1987 metais atidavė Černobyliui net 8 mėnesius. Kai susitinkame, turime nusistovėjusį ritualą. Kuris nors žvaliai klausiame: kaip tu patekai į Černobylį?