Hantaviruso protrūkis tęsiasi: augančio nerimo fone – atsakymas apie užsikrėtimo pavojų Lietuvoje

Nerimas, kad Andų hantavirusas gali sukelti tokią nelaimę kaip visą pasaulį apėmusią koronaviruso infekciją, nėra išsklaidytas, nors Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai ramina, kad tai ne pandemijos pradžia.

Kruiziniame laive „MV Hondius“, kuriame keliavo 149 keleiviai ir įgulos nariai iš 23 valstybių, tarp jų – ir Europos Sąjungos piliečiai iš devynių šalių, nustatytas sunkių kvėpavimo takų infekcijų protrūkis.

2026 m. gegužės 2 d. Pasaulio sveikatos organizacijai buvo pranešta apie laive susiformavusį keleivių, sergančių sunkiomis kvėpavimo takų ligomis, klasterį. Iki gegužės 4 d. užregistruoti septyni galimi hantavirusinės infekcijos atvejai – du jų patvirtinti laboratoriniais tyrimais, penki laikomi įtariamais. Tarp susirgusiųjų registruoti trys mirties atvejai, vienas pacientas išlieka kritinės būklės, o trys asmenys patyrė lengvesnius simptomus.

Pirmieji ligos simptomai pasireiškė 2026 m. balandžio 6–28 d. Susirgusiems asmenims buvo būdingas karščiavimas, virškinimo trakto sutrikimai, greitai progresuojanti pneumonija, ūminis kvėpavimo nepakankamumo sindromas bei šokas.

Protrūkio valdymas vykdomas koordinuojant tarptautines atsakomąsias priemones – atliekami epidemiologiniai tyrimai, taikoma atvejų izoliacija ir stebėsena, vykdoma medicininė evakuacija bei laboratoriniai tyrimai.

Laivas iš Argentinos išplaukė 2026 m. balandžio 1 d. ir keliavo per Pietų Atlantą, sustodamas atokiose bei ekologiškai įvairiose vietovėse, įskaitant Antarktidą, Pietų Džordžiją, Naitingailo salą, Tristano da Kunhos salą ir Šv. Elenos salą. Kol kas nėra aišku, kokio masto keleivių kontaktas su vietine laukine fauna galėjo įvykti kelionės metu ar prieš įlaipinimą Ušuajoje.