Skandino tai, kas brangiausia: kodėl senovės baltai savo lobius ir ginklus aukodavo vandenyje?

Galima tik įsivaizduoti, kaip vieną pavasario dieną nustebo traktorininkas. Jis dirbo šalia Kretingos rajone esančio kuršių Nagarbos piliakalnio, plačiausiame Tenžės upės slėnyje. Neaiškiomis aplinkybėmis žemaitis rado auką dievams.

Tai buvo tūkstančio metų senumo masyvus, ornamentuotomis sidabro plokštelėmis su mėlyno stiklo akutėmis dengtas moters krūtinės papuošalas. Sveikas ir aptiktas visiškai šalia numelioruotos upės, kuri kuršių laikais buvo daug platesnė ir vandeningesnė.

Dar įspūdingesnį radinį melioratoriai rado Skuodo rajone esančioje Šliktinės pelkėje – sveikų prabangiausių papuošalų bei ginklų rinkinį. Tuo tarpu kita garsi senovės žmonių rankomis specialiai į vandenį sumestų artefaktų kolekcija šiandien žinoma Juodkrantės lobio pavadinimu.

Aukojimai į vandenį. Tai buvusi plačiai mūsų kraštuose paplitusi labai specifinių apeigų rūšis, ir jų mįslės iki galo nėra įmintos, tačiau įvairių hipotezių esama: nuo ištekėti besiruošiančių moterų iki karo žygio aukų.