Lietuviškas grožybes į papuošalus liejanti Agnė sulaukė ir šokiruojančių prašymų: ko niekada nesiimtų

Pienių pūkai, neužmirštuolės, rugiagėlės ar net miške rastas papartis – 41-erių vilnietės Agnės Ramonaitės-Bočkienės rankose trapūs lietuviški augalai nugula į papuošalus ir juose išlieka metų metus.

Tačiau beveik du dešimtmečius trunkanti „Agnera“ įkūrėjos kūrybos istorija prasidėjo gerokai paprasčiau – nuo namuose pagamintų vyšnias primenančių auskarų, kuriuos moteris saugo iki šiol. Per 18 metų būta visko: papuošalų liejimo naktimis užmigdžius vaikus, netikėtų eksperimentų, didžiulių kolekcijų ir tokių klientų prašymų, kuriems teko pasakyti griežtą „ne“.

Į epoksidinę dervą Agnė yra įliejusi ne tik gėles ar Baltijos pajūryje klientų surinktus gintarėlius – kartą jos rankose atsidūrė net išdžiovintas drugelis. Tačiau sulaukusi prašymų papuošale įamžinti motinos pieną ar mirusio augintinio plaukus, kūrėja nubrėžė aiškią ribą.

„Ne visus dalykus pasaulyje reikia ir verta lieti į juvelyrikos dirbinius“, – kalbėjo Agnė, kurios kūryboje šiandien susitinka, regis, visiškos priešingybės – trapūs augalai ir tvirtas betonas, gamta ir modernus dizainas, o už kiekvieno kūrinio slypi sava istorija.

Be kita ko, beveik visus kūryboje naudojamus augalus Agnė renka pati, o šiame procese jai jau daugelį metų padeda mama. Vasarą surinktos ir kruopščiai išdžiovintos gėlės vėliau naudojamos ištisus metus.

„Jau žinome tam tikras vietas Vilniuje ir Dzūkijos miškuose, kur kasmet galime rasti reikiamų augalų ir papildyti savo kolekciją“, – pasakojo Agnė.